Žymiausias bežemių kartos atstovas, vadinamosios neornamentuotos kalbos poetas. Debiutavo tradicinės lyrikos rinkiniu „Elegijos“ (1950 m., slapyvardis A. Pagėgis), jame gausu tėvynės ilgesio, tremties skausmo motyvų. Rinkinyje „Jo yra žemė“ (1959 m.) tremtis traktuojama kaip iššūkis Dievo, poetinės kalbos, tiesos supratimui. Rinkiniams „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ (1962 m.), „Chapel B“ (išl. 1965 m.) būdinga nauja tremties ir poezijos traktuotė. Jis tiesiogiai neišsižada Dievo, bet kalba apie nesusitikimą, situaciją, kai Dievas nebedalyvauja žmogaus egzistencijoje. Jo neornamentuotos kalbos stilistika darė didelę įtaką išeivijos poetams. Parašė dramą „Slėptuvė“ (1976 m. išsp. „Aiduose“, „Naujienose“). Išvertė Rytų, B. Pasternako poezijos.